BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Profesinę šventę mininčios slaugytojos: „Matyti kiekvieną pasveikusį ligonį yra didžiausias džiaugsmas“

Data

2022 05 19

Įvertinimas
0
slaugytojos.png

Paslaugios, atidžios, rūpestingos, skubančios padėti ir pacientui, ir gydytojui - tokias bendrosios praktikos slaugytojas dažnai matome gydymo įstaigose. Joms tenkanti atsakomybė įvairi - nuo greito lydymo sprendimų priėmimo iki paprasto, nuoširdaus pokalbio ar tiesiog paglostymo, tarptautinę slaugytojų dienų šios profesijos atstovės, dirbančios VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje, šiemet teigia pasitinkančios emocinio nuovargio fone dėl COVID-19 ligos, karo Ukrainoje, ekonominių iššūkių. Tačiau specialistės ūpo nepraranda: pašaukimas padėti kitiems, teikti pagalbų veda jas į priekį ir motyvuoja.
Monika GIRDVAINĖ

Dėmesys ir investicijos slaugytojoms
Gegužės 12-ąją slaugytojai minėjo profesinę šventę. Šių metų Tarptautinės slaugytojų dienos tema - „Slaugytojų lyderių balsas: investuokite į slaugą ir gerbkite teises, kad būtų užtikrinta pasaulinė sveikata“. Daugiausiai dėmesio raginama skirti būtinybei apsaugoti, remti ir investuoti į slaugytojo profesiją, siekiant sustiprinti sveikatos sistemas visame pasaulyje, gerbti slaugytojų teises.
„Slauga - į žmogų nukreipta priežiūra. Dėl to yra būtinos slaugos vertybės, kaip užuojauta ir pagalba, gailestingumas ir pasiaukojimas, žmogaus orumas. Nuoširdžiai sveikinu visas slaugytojas ir dėkoju už kantrybę ir tarnystę.
Už tai, kad skubate padėti, užjaučiate, palaikote tada, kai pacientams sunku, pasidžiaugiate su jais laimės akimirką“, - profesinės dienos proga gražių žodžių Telšių ligoninės slaugytojoms negailėjo vyriausioji slaugos administratorė Beruta Zavadskienė.

Jaunų specialistų trūkumas
Regioninės Telšių ligoninės stacionaro skyriuose ir Konsultacinėje poliklinikoje iš viso dirba 168 bendrosios praktikos slaugytojos. Dauguma jų priklauso Lietuvos slaugos specialistų organizacijai. Regioninės Telšių ligoninės šios organizacijos pirminės grupės pirmininkė, vyresnioji slaugytoja Rita Šedleckienė teigia, kad pagrindinė problema, su kuria šiuo metu susiduria slaugytojos - jaunų specialistų trūkumas.
Jauni žmonės retai renkasi šią specialybę, nes reikia daug mokytis, dirbant tenka didelė atsakomybė, o atlyginimas - neatitinkantis nelengvo darbo.
„Daug kas šiais laikais priklauso nuo atlyginimo, tad slaugytojos taip ir renkasi, kur moka daugiau. Mūsų ligoninėje mikroklimatas yra labai geras. Čia dirbti atvyksta slaugytojų, akušerių iš Klaipėdos, Mažeikių ir labai džiaugiasi darbo sąlygomis. Tačiau kai kurie specialistai tarp gydymo įstaigų varijuoja ir dėl geresnio atlygio", - kalbėjo R. Šedleckienė.
Pasidžiaugta, kad Lietuvos slaugytojų sąjunga, Telšių ligoninė rūpinasi specialistų tobulėjimu, organizuoja įvairius mokymus.

Sunkūs metai Reanimacijos skyriui
B. Zavadskienė tvirtino, kad pastarieji pandemijos metai itin sunkūs buvo tiek visam Reanimacijos skyriui, tiek ir ten dirbančioms slaugytojoms. Reanimacijos skyrius, padalytas į dvi dalis, kaip įprasta, įvairaus pobūdžio pacientams teikė intensyvią reanimacinę pagalbą, taip pat gydė COVID-19 liga sergančius pacientus.
„Reikėdavo persirenginėti, laikytis visų higienos reikalavimų, kad išsaugotume tą „švariąją“ Reanimacijos skyriaus pusę. Tos patalpos nedidelės, pritaikytos tik paprastai reanimacijai, tad šiam skyriui teko tikrai didelis iššūkis. Džiaugiamės, kad slaugytojos sutiko dirbti, ištvėrė, atlaikė. Dabar Reanimacijos skyriuje sklando posakis: „Išgriovėme Berlyno sieną, kadangi vėl turime „švarią“, tvarkingą reanimaciją, su vienu izoliatoriumi“, - kalbėjo B. Zavadskienė.
Šiame skyriuje dirbančios slaugytojos Vaidos Juciuvienės teigimu, pirmoji pandemijos banga atnešė daug nežinomybės, todėl dirbti buvo itin sunku.
„Pradžia buvo sunki, nes daug darbuotojų sirgo, o ir mums viskas buvo nauja. Po to ir pačios persirgome, įgavome imunitetą. Galiu pasidžiaugti, kad Reanimacijos skyriuje dirba išties profesionali komanda - visi darbuotojai yra puikiai paruošti“, - sakė specialistė.
Jai pritardama vyresnioji slaugytoja Janina Zmailienė pažymėjo, kad skyrius palaipsniui buvo aprūpintas visa reikalinga įranga. Šiuo metu turima net 15 plaučių ventiliacijos aparatų. Nuolat dirbant atsirado patirties, papildomų metodinių rekomendacijų, kaip slaugyti „kovidinius“ ligonius.
„Dirbome sunkiai, bet tikrai galime pasidžiaugti tuo, kad ir slaugos, ir apsaugos priemonių netrūko. Jomis buvome aprūpintos ir per pirmąją, ir per antrąją pandemijos bangą. Reikėjo tik dėvėti <...> Žinoma, darbas su specialia apranga tikrai sunkus, o rūbais karšta, kankino troškulys, prakaitas net į batus bėgo. Bet saugumas svarbiausia“, - pasakojo vyresnioji slaugytoja.

Intensyvi pacientų slauga
Kalbintų Reanimacijos skyriaus slaugytojų teigimu, itin daug jėgų pareikalavo intubuotų „kovidinių“ pacientų slauga, kuri gerokai skiriasi nuo įprastų pacientų Reanimacijos skyriuje priežiūros. Intubuotų ligonių slauga intensyvi, kad jie gautų profesionalią pagalbą, reikalinga juos prižiūrėti visą parą.
Be to, kad palengvėtų kvėpavimas, pacientai buvo nuolat vartomi.
Itin skaudu specialistėms buvo matyti, kaip jų slaugyti, atrodo, jauno amžiaus, stiprūs žmonės iškeliauja anapilin. Per antrąją andemijos bangą dauguma jų buvo nepasiskiepiję, neigė koronavirusinę infekciją.
„Baisiausia būdavo, kai pacientų būklė staigiai pablogėdavo. Rodėsi, kad situacija gerėja, žmogus sveiksta, ir jis staiga išeina iš gyvenimo, nors tikrai iš paskuti-niųjų stengėsi išgyti, vykdė visus mūsų paliepimus“, - skaudžią pa-tirtį prisiminė slaugytojos Vaida Juciuvienė ir Alė Milašienė.
Specialistės per darbo metus teigia išmokusios atsiriboti nuo emocijų matant kitų žmonių mirtis, tačiau kartais būna tokių atvejų, kad žmogaus išėjimas iš šio pasaulio paliečia tikrai skaudžiai. Tokiomis akimirkomis jas į priekį veda pašaukimas padėti kitiems.
„Vienas žmogus išeina, o skyriuje guli kiti ligoniai, kuriems taip pat reikia pagalbos, tad nėra kada ašaroti. Žinome, kad kitus reikia gelbėti, ir turime išlaikyti stabilią psichologinę būseną“, - sakė Vita Kelpšienė.

Darbas kupinas iššūkių
Reanimacij os skyriuje šiuo metu dirba vyresnioji slaugytoja Janina Zmailienė bei dešimt bendrosios praktikos slaugytojų - Alė Milašienė, Vita Kelpšienė, Vaida Juciuvienė, Mandžeta Zamarienė, Nijolė Vaitkaitienė, Aušra Basienė, Inga Urvakienė, Jūratė Navickytė, Rima Lekavičienė ir Emilija Lukauskienė. Joms talkina penkios slaugytojų padėjėjos.
Anot kalbintų slaugytojų, jų darbas niekada nebūna nuobodus - čia gausu iššūkių, stresinių situacijų, kai reaguoti ir priimti sprendimus reikia žaibišku greičiu. Toks darbas reikalauja tiek puikių medicinos žinių, tiek fizinės, tiek ir geros psichologinės sveikatos.
„Šiame skyriuje bet kas nepadirbtų. Silpnesnių nervų, jautresni žmonės tokios specializacijos net nesirenka. Čia dažniausiai dirbti ryžtasi tik stiprios asmenybės, kurios yra užsiauginusios „storesnę odą“. Be to, šiame skyriuje slaugytojos ne tik atsakingos už ligonių slaugą, bet turi valdyti daug aparatūros, pacientai būna itin sudėtingų būklių. Reanimacija bendra - tenka ir suaugusiuosius gydyti, ir vaikus, po avarijų ir traumų atvežama sunkiai sužalotų žmonių. Čia pasitaiko visko“, - pasakojo J. Zmailienė.
Moteris šiame skyriuje dirba nuo pat jo įsikūrimo - net 27 metus. Vyresnioji slaugytoja teigia, kad pati darbo pradžia buvo labai įdomi, nes viskas buvo nauja, nematyta. Tačiau per visus tuos darbo metus karjerą tęsti kitame skyriuje esą minčių net nebuvo. Juolab kad ir darbo sąlygos gerėja, aparatūra ir įranga atnaujinama.
Jai pritarė ir V. Juciuvienė, turinti medicininės darbo patirties poliklinikoje ir užsienio įstaigose. Slaugytoja sakė, kad dirbti šiame skyriuje ryžtasi dažniausiai pašaukimą tam turintys žmonės. Energinga moteris didžiuojasi dirbdama tokį darbą, kuriame gali realizuoti save.
„Ne man sėdėti prie kompiuterio, rašyti receptus ir vesti į sistemą pacientų diagnozes. Didžiuojuosi tuo, ką darau. Ne kiekvienas gali dirbti tokį darbą, o man tai yra kaip pašaukimas“, - pažymėjo ji.

Kelia nerimą pacientų abejingumas
Slaugytojos džiaugiasi, kad požiūris į jų darbą bėgant metams keičiasi. Anksčiau tokie darbuotojai buvo laikomi viduriniosios grandies atstovais, o dabar bendrosios praktikos slaugytojos - lygiavertė komandos dalis. Žmonės supranta, kad didelė dalis sveikimo procese priklauso nuo slaugytojų darbo, tad dauguma vertina jų indėlį, rūpestį, pagalbą. Išaugo pasitikėjimas slaugytojomis.
Pačioms specialistėms šiomis dienomis neramu, kad neretai pacientai į medikus kreipiasi per vėlai. Gana dažnai vyresniosios kartos atstovai į ligoninę atvežami tik tada, kai jau reikia didelės pagalbos arba net kai padėti praktiškai nebegalima.
„Visada sakau, kad komunikacija yra pats galingiausias ginklas - mes turime vieni su kitais kalbėti, bendrauti, nebijoti atvykti į ligoninę. Juk čia visi nori padėti, niekas nieko nedaro piktybiškai. Visiems pasitaiko nesusikalbėjimų, bet visi mes norime padėti pacientams, tikrai ne pakenkti. Stengiamės, kad iš ligoninės kiekvienas išeitų laimingas, geresnės sveikatos. Matyti kiekvieną pasveikusį ligonį, susitikti gatvėje yra didžiausias džiaugsmas“, - teigė V. Juciuvienė