BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Prevencines programos — efektyvus būdas užkirsti kelią vėžiui

Data

2021 03 15

Įvertinimas
7
T.Luza.png

Gimdos kaklelio ir krūties vėžys — grėsmingos vėžio formos, kurios kasmet nusineša nemažai moterų gyvybių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau, laiku nustačius šiuos onkologi-nius susirgimus, moterys gali būti visiškai išgydytos. Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos - ginekologijos skyriaus vedėjas Tomas Lūža ragina dailiosios lyties atstoves aktyviai dalyvauti gimdos kaklelio ir krūties vėžio atrankinėse patikros programose, kad kuo anksčiau būtų galima užbėgti šioms onkologinėms ligoms už akių.
Justina Lukošienė

Lietuvoje nuo 2004 metų vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios tikslas — ištirti visas nuo 25 iki 60 metų amžiaus moteris ir nustatyti, kurioms iš jų yra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių. Taip siekiama užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti.
Lietuvoje vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, naudojamas PAP testas, t.y., moteriai atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis, kuris ištiriamas mikroskopu, siekiant nustatyti, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pakitimų. Sis citologinis tyrimas atliekamas nuo 25 iki 60 metų amžiaus moterims vieną kartą per trejus metus.
Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjas Tomas Lūža„Labai svarbu dalyvauti gimdos kaklelio prevencijos programoje. Visuomenėje manoma, kad atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio tyrimai skirti tik nustatyti gimdos kaklelio vėžį. Tai metodas, leidžiantis nustatyti moteris, kurios yra rizikos grupėje, užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti, nustatant ir išgydant ikivėžinius pakitimus gimdos kaklelyje, iš kurių galėtų išsivystyti vėžys. Atliekant citologinį tyrimą, iš gimdos kaklelio paviršiaus paimamos ląstelės, kurias citologas apžiūri per mikroskopą. Jei aptinka nenormaliai pakitusių ląstelių, tuomet duoda atsakymą, kad ta moteris yra rizikos grupėje ir reikėtų atlikti papildomų tyrimų, prie kurių priskiriamas ŽPV (žmogaus papilomos viruso) tyrimas",—dėstė Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjas. Pasak ginekologo-akušerio, jeigu aptinkamas aukštos rizikos grupei priskiriamas ŽPV genotipas, tuomet reikia išsamiau vertinti gimdos kaklelį — atlikti gimdos kaklelio kolposkopiją, biopsiją Atliekant biopsiją, paimamas gimdos kaklelio audinio mėginys, kad būtų galima įvertinti, kokio lygmens pakitimai yra gilesniuose gimdos kaklelio sluoksniuose. „Jeigu moterys aktyviai dalyvaus šioje prevencijos programoje, tai mes išvengsime gimdos kaklelio vėžio ir nereikės kalbėti apie jo pasekmes. Gimdos kaklelio vėžys yra išvengiamas susirgimas, jeigu profilaktiškai tikrinamasi, anksti nustatomos ikivėžinės būklės, kurios dažniausiai labai lėtai progresuoja į vėžį. Turime laiko nuo 5 iki 10 metų. Per tą laikotarpį mes galime išgydyti ikivėžinę būklę. Kartais ši patikros programa moterims atrodo nebūtina, mat nieko nemato ir nejaučia, bet citologinis tyrimas mikroskopiniame lygmenyje jau parodo kažkokius ląstelių pakitimus, kuriuos galime išgydyti, neleidžiant jiems toliau plisti",— akcentavo Tomas Lūža.
Jau seniai žinoma, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra vienas pagrindinių gimdos kaklelio vėžio veiksnių, todėl efektyviausias būdas išvengti šio onkologinio susirgimo ne tik profilaktinė patikra, bet ir skiepai. Šiai dienai yra trijų rūšių vakcinos nuo ŽPV: dvivalentė, keturvalentė ir devyniavalentė. „Žinoma, kainos skiriasi, bet, pagal galimybes pasiskiepijus kažkuria vakcina, ta rizika gerokai sumažėja. Lietuvoje pagal valstybės programą vykdoma tik mergaičių vakcinacija, tačiau pasaulyje skiepijamos ne tik mergaitės, bet ir berniukai. Ne tik moterys serga įvairiomis ligomis, kurias sukelia ŽPV, bet ir vyrai. Vyrams ŽPV gali sukelti gerklų, varpos, tiesiosios žarnos vėžinius susirgimus. Lietuvoje dėl nepalankių ekonominių veiksnių negali leisti plačiai skiepyti abi lytis, bet tikėkimės, kad ateityje ta ekonominė situacija bus geresnė ir pavyks įrodyti, kad svarbu skiepyti ne tik mergaites, bet ir berniukus",— sakė Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjas.
Dažnai keliamas klausimas, kodėl pasirinktos skiepyti 11 metų mergaitės, kurios netgi neturi lytinių santykių. Kaip teigė Tomas Lūža, geriausias vakcinų antikūnų kiekis gaunamas tada, kai skiepijamos jaunos mergaitės, dar neturėjusios lytinių santykių ir kontakto su ŽPV. Jaunoms mergaitėms užtenka tik dviejų vakcinos dozių, kai tuo tarpu vyresnėms moterims, norint pasiekti tokį patį imuninį atsaką, reikia trijų vakcinos dozių. „Išeina brangiau ir tas teorinis efektyvumas gali būti šiek tiek mažesnis, nes vyresnės moterys jau galėjo savo gyvenime susidurti su ŽPV. Tačiau daug tyrimų atliekama, kalbama, dis-kutuojama, kad moterims, kurios netgi turi pakitimų ar jau yra gydytos dėl ikivėžinių būklių, yra naudinga pasiskiepyti, jog ateityje, keičiantis partneriui ar nusilpus imunitetui, esantis ŽPV sukeltų mažiau problemų",— kalbėjo gydytojas ginekologas-akušeris.
Dažniausia moterų onkologinė liga ne tik mūsų šalyje, bet ir pasaulyje — krūties vėžys, todėl Lietuvoje nuo 2005 m. vykdoma moterų mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa, kuri skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus. Minėto amžiaus moterims atliekamas mamografinis tyrimas — rentgeninis krūties tyrimo būdas, kuris leidžia aptikti net mažiausią navikinį darinį krūtyje. „Šis tyrimas neatliekamas jaunesnėms moterims dėl tikslumo trūkumo. Rentgeno tyrimas yra tiksliausias moterims, kurios jau yra menopauzėje, kai nebėra hormoninių pokyčių. Aiškiausiai galime pamatyti pakitimus rentgeno būdu dėl to, jog sumažėja liaukinio audinio, kurį mažiau aktyvuoja moteriški hormonai. Jaunesnėms moterims daug efektyviau yra echoskopinis tyrimas. Taip pat yra dalis moterų, kurioms šie abu tyrimai kombinuojami, norint patvirtinti diagnozę, atliekama biopsija",— pasakojo Tomas Lūža.
Savo srities specialistas ragina moteris atkreipti dėmesį, jei atsirado guzelis, skausmas krūtyje, krūtų formos pakitimai, spenelio įtraukimas, išskyrų, ypatingai kraujingų, atsiradimas iš krūties. Anot jo, tai ženklas, kad reikėtų nebedelsti ir pasitikrinti, tik, deja, dauguma tų simptomų jau būna pavėluoti.

Kolektyvas