BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Mėgaukimės saulės spinduliais saugiai ir atsakingai

Data

2022 04 25

Įvertinimas
1
Gydytoja dermatovenerologė Agnė Višniauskienė.png

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis skuba lepintis saulės voniomis, nesusimąstydami apie žalingą saulės spindulių poveikį. Gydytoja dermatovenerologė Agnė Višniauskienė įspėja, kad tai reikėtų daryti atsakingai, jei norime išvengti grėsmingų pasekmių odai. Su specialiste kalbėjomės apie piktybines odos ligas bei, kodėl būtina dalyvauti prevencinėje odos vėžio programoje.
Justina Lukošienė

— Kaip į saulę reaguoja skirtingi odos tipai?
— Kiekvienas žmogus turi skirtingą ir tik jam būdingą odos fototipą. Fototipas rodo organizmo atsako į saulės spindulių poveikį lygį. Iš viso yra išskiriami šeši fototipai. Jie suskirstyti pagal odos atspalvį, plaukų spalvą, strazdanų kiekį, polinkį nudegti ir įdegti saulėje.
I fototipas: labai šviesi oda (raudonplaukiai), visada nudega, niekada neįdega, daug strazdanų. II fototipas: šviesi oda, visada nudega, gali įgauti šviesų įdegį, šiek tiek strazdanų. III fototipas: odos spalva varijuoja nuo šviesios iki tamsios, visada įdega (įdegio atspalvis varijuoja nuo šviesaus iki vidutinio), gali turėti keletą strazdanų. IV fototipas: tamsi, retai nudega, visada įdega (tamsiai), strazdanų nėra. V fototipas: ruda oda, niekada nenudega, visada įdega, strazdanų nėra. VI fototipas: juoda oda, niekada nenudega, strazdanų nėra. Kuo šviesesnis fototipas, tuo stipresnės apsaugos nuo saulės reikia.

— Ar odos vėžinių susirgimų atsiradimo rizika priklauso nuo odos tipo?
— Taip, šviesios odos arba greitai nudegantys saulėje žmonės turi didesnę odos vėžio atsiradimo riziką, kadangi kuo šviesesnė oda, tuo mažiau melanino ji pagamina ir tuo pažeidžiamesnė saulės spinduliams ji tampa. Lietuvoje dominuoja 2-3 odos fototipas — tai gana šviesi ir saulės spinduliams neatspari oda.

— Kas didina rizikų susirgti odos vėžiu? Kokie dar faktoriai, be žalingų saulės spindulių, gali išprovokuotipiktybinius odos darinius?
— Odos vėžiu gali susirgti bet kas, bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai jis vystosi vyresniems nei 50 metų žmonėms, šviesios odos arba greitai nudegantiems saulėje, tiems, kurie vaikystėje buvo stipriai nudegę saulėje, reguliariai lankė soliariumus, dirba atviroje, saulėtoje vietoje. Į rizikos grupę patenka žmonės, kurie turi itin daug apgamų (>50). Taip pat tie, kurių šeimoje yra/buvo sergančių odos vėžiu. Rizika susirgti didėja žmonėms, kuriems buvo atlikta organų transplantacija.

— Kokie yra pagrindiniai odos vėžio simptomai?
— Reikėtų sunerimti pastebėjus, jog darinys sparčiai auga, keičia spalvą, formą, yra nelygių kraštų, kelių atspalvių, niežti, kraujuoja arba šlapiuoja, atrodo kaip žaizdos, tačiau negyja ilgiau nei 1 mėn. Pastebėjus šiuos pakitimus, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją dermatologą dėl apgamų ar kitų odos darinių ištyrimo. Apgamams tirti naudojamas specialus prietaisas — dermatoskopas. Jis leidžia giliai matyti visą apgamo struktūrą, pigmento išsidėstymą, anksti pastebėti atipinius ir vėžiniams dariniams būdingus požymius.

— Kokios yra pagrindinės odos vėžio rūšys ir ar ši liga gali būti pagydoma?
— Odos vėžiai skirstomi į nemelanominius ir melanomą. Nemelanominiai odos vėžiai maždaug 20 kartų dažnesni negu melanoma. Bazinių ląstelių karcinoma —tai dažniausiai pasitaikanti ir labiausiai paplitusi odos vėžio forma, laimė, mažiausiai pavojinga. Bazinių ląstelių karcinoma dažniausiai atsiranda saulės pažeidžiamose vietose: nosis, kakta, skruostai, kaklas, nugara, dekoltė. Pasireiškia kaip rausva, pleiskanojanti plokštelė, ar blizgus, perlamutriniu paviršiumi mazgelis, kuris lėtai auga ir gali išopėti. Plitimas į kitus organus retas. Negydoma bazalioma gali toliau augti vienoje vietoje ir pakenkti gretimiems audiniams ar organams.
Plokščiųjų ląstelių karcinoma — tai antra labiausiai paplitusi odos vėžio forma. Pasireiškia kaip negyjanti, pleiskanojanti, suragėjusi plokštelė ar mazgelis, ilgainiui didėja, išopėja. Galimas plitimas į kitus organus. Dažniausiai stebima labiausiai saulės pažeistose vietose: veide, ausų odoje, viršugalvyje. Aktininė keratozė dažniausiai atsiranda vidutinio amžiaus ir vyresniems žmonėms. Tai ikivėžinė odos liga, apie 10-15 proc. atvejų gali vystytis į plokščialąstelinę karcinomą, dėl to jos turi būti gydomos. Gali būti pavienės arba daugybinės, pasireiškia kaip rudos, rausvos ar rožinės pleiskanoj ančios ir šiurkščios plokštelės saulės pažeistose vietose.
Melanoma—tai rečiausiai pasitaikantis, tačiau agresyviausias odos vėžys. Gali atsirasti bet kokiame amžiuje. Stebima netaisyklinga, netolygios spalvos dėmė, kuriai būdingas greitas augimas ir kitimas. Gali atsirasti mazgelis ar išopėjimas navike. Ji gali greitai plisti į sritinius limfmazgius, vidaus organus, todėl reikalingas neatidėliotinas gydymas. Ankstyvoje stadijoje diagnozuotas odos vėžys yra išgydomas, o kai gydymas skiriamas per vėlai, odos vėžys progresuoja, gali deformuoti pažeistas vietas ir netgi būti mirtinas.

— Ar Telšių pacientai aktyviai dalyvauja prevencinėje odos vėžio programoje?
— Galiu pasidžiaugti, jog Telšių pacientai profilaktiškai tikrinasi ištisus metus, o pavasarį, vasarą, kai dėl šiltų orų apnuoginama daugiau kūno odos, dėl ko tampa labiau pastebimi apgamai ir įvairūs odos dariniai, sulaukiame žymiai didesnio pacientų aktyvumo.

— Kiek iš besitikrinančių pacientų diagnozuojami piktybiniai odos dariniai? Ar spėjama laiku užbėgti ligai už akių ar vis tik daugiau pasitaiko jau pažengusios ligos atvejų ?
 — Kaip ir visoje šalyje, odos vėžio atvejų kasmet nustatoma vis daugiau. Ir nors žmonių noras pasitikrinti odos darinius aktyvėja, tačiau vis pasitaiko atvejų, kai žmonės dėl laiko stokos pasirūpinti savo sveikata, ar dėl vidinių baimių išgirsti diagnozę, kreipiasi vėliau nei reikėtų, ir taip padidėja operacijos apimtis, komplikacijų dažnis bei ligos atsinaujinimo tikimybė. Aptikus pakitusius odos darinius laiku, daugeliu atvejų žmones galima visiškai išgydyti. Todėl siekiant išvengti ligos, rekomenduojama profilaktiškai kiekvienam žmogui apsižiūrėti apgamus, atkreipti dėmesį, ar jie nepakeitė spalvos, dydžio, ar kraštai netapo nelygūs, o kilus bent menkiausiam įtarimui, kreiptis į specialistą.

— Kokios prevencinės priemonės padeda išvengti ar sumažinti odos vėžio rizikų?
— Apsauga nuo UV spindulių poveikio yra pagrindinis odos piktybinių susirgimų prevencijos būdas. Reikėtų vengti tiesioginės saulės tarp 11-16 valandos, tiesioginėje saulėje dėvėti apsauginius akinius, kepurę bei dengiančius rūbus, naudoti saulės apsauginį kremą su aukštesniu apsauginiu filtru (SPF 30+), kuris apsaugo tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių, nepamiršti juo patepti ir lūpų, ausų, akių srities, kaklo, galvos odos. Saulės apsauginį kremą tepti kas 2 valandas. Vaikams iki 6 mėnesių amžiaus nerekomenduojama būti tiesioginėje saulėje. Svarbu žinoti, kad pasikartojantys ir stiprūs odos nudegimai, ypač vaikystėje ar paauglystėje, didina riziką susirgti odos vėžiu, todėl negalima leisti vaikui nudegti saulėje.

— Dėkoju už pokalbį.