Gastroenterologinės ligos — dažnos nesveiko gyvenimo būdo palydovės

Ko gero, kiekvienas iš mūsų esame bent kartą gyvenime susidūrę su virškinimo organų sutrikimais, kurie pasireiškia skausmu skrandžio srityje, pilnumo pojūčiu, rėmens graužimu, pilvo pūtimu, pykinimu, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu. Daugelis linkę nesureikšminti šių negalavimų, tačiau, kaip teigia Regioninės Telšių ligoninės gydytoja gastroenterologė Akvilė Grikšienė, tokiais simptomais gali pasireikšti įvairios ligos, kurių negydant, jos gali tapti lėtinėmis, vystytis gyvybei pavojingos komplikacijos. Medikė ragina nesikankinti ir nelaukti, kol tokie nemalonūs simptomai praeis savaime, bei kreiptis į gydytoją gastroenterologą, kuris paskirs reikiamus tyrimus ir efektyviausią gydymo būdą.
Justina Lukošienė

Gydytoja gastroenterologė Akvilė Grikšienė Regioninėje Telšių ligoninėje dirba jau septintus metus. Anksčiau specialistė iš Šiaulių į Žemaitijos sostinę atvykdavo vieną kartą per savaitę, bet jau daugiau nei metai laiko didesnę savaitės dalį dirba ir gyvena Telšiuose.
Pasak medikės, pacientai, atvykstantys jos konsultacijai, skundžiasi įvairiais virškinimo sutrikimais—nevirškinimu, sunkumu, diskomfortu pilve, pilvo skausmais, rėmens graužimu. „Didžiąją dalį šių pacientų vargina funkciniai virškinimo sutrikimai, kai atlikę išsamius laboratorinius ir instrumentinius tyrimus, pakitimų nerandame, o pacientas vis tiek jaučiasi blogai. Funkciniai virškinimo sutrikimai nėra grėsmingi, tačiau dažniausiai blogina pacientų gyvenimo kokybę, todėl būtina juos gydyti. Būtina keisti mitybą, atsisakyti žalingų įpročių, taikomas simptominis gydymas. Tačiau tokiais pačiais simptomais gali pasireikšti ir pavojingesnės virškinimo trakto ligos — opaligė, storosios žarnos divertikuliozė ir kt., todėl, prieš skiriant gydymą, pirmiausia būtina pacientą nuodugniai ištirti“,— kalbėjo A.Grikšienė.
Paklausus, kokios gastroenterologinės ligos labiausiai išryškėjo pandemijos metu, specialistė išskyrė dvi grupes sutrikimų. „Virškinimo sutrikimai, kurie tiesiogiai susiję su COVID-19 liga — viduriavimas, pykinimas, kepenų fermentų padidėjimas po ligos ar paūmėjęs gastroezofaginis refliuksas. Kita grupė sutrikimų, atsiradusių dėl pasikeitusio gyvenimo būdo pandemijos metu, nes pasidarėme mažiau judresni, dažniau sėdime namie, patiriame daugiau streso ir įtampos, pasikeitė ir mitybos įpročiai, padaugėjo pacientų besiskundžiančių pilnumo jausmu skrandyje, vidurių pūtimu bei vidurių užkietėjimu“,— vardijo gydytoja gastroenterologė.
Dažniausiai gastroenterologinių ligų diagnostikai atliekami endoskopiniai tyrimai—gastroskopija ir kolonoskopija, kurie dažnam kelia ne pačias maloniausias asociacijas, tačiau jie pasižymi itin dideliu tikslumu ir padeda užbėgti už akių klastingoms ligoms ar pastebėti jas ankstyvose stadijose.
Kaip dėstė A.Grikšienė, gastroskopijos ir kolonoskopijos tyrimai atliekami specialiais instrumentais su modernia optine įranga. „Skrandžio endoskopinis tyrimas (gastroskopija) dažnai kelia diskomfortą pacientams, tačiau jis užtrunka trumpai. Pasiruošimas nesudėtingas — pacientas turi atvykti nevalgęs ir negėręs. Tyrimo metu yra taikoma vietinė nejautra lidokaino tirpalu, tai kažkiek sumažina diskomfortą, dažniausiai baimė būna didesnė, kai pacientas tyrimą atlieka pirmą kartą. Pasitaiko ir pacientų, kurių vėmimo refleksas labai išreikštas. Tokiais atvejais tenka tyrimą atlikti su nejautra, tuomet pacientas nejaučia jokio diskomforto“,— paaiškino medikė.
Kalbėdama apie kolonoskopiją, specialistė teigė, kad šis tyrimas užtrunka ilgiau ir yra skausmingas, dažniausiai atliekamas taikant intraveninę nejautrą, todėl pacientas nepatiria jokių nemalonių pojūčių. Pabrėžtina, jog, prieš atliekant tyrimą, reikia išsivalyti žarnyną, tam naudojami specialūs tirpalai. Kolonoskopija atliekama ir profilaktiškai, pagal storosios žarnos vėžio prevencijos programą. Šis endoskopinis tyrimas Regioninėje Telšių ligoninėje atliekamas su nejautra, nebent pacientas pats to nepageidauja, tad jokių nemalonių pojūčių netenka patirti.
Endoskopinius tyrimus gydytojas gastroenterologas skiria, kai yra neaiški diagnozė, kai nėra efekto skiriant gydymą, taip pat gydymo kontrolei ar esant grėsmingiems simptomams kaip kraujavimas, svorio kritimas, sutrikęs rijimas, vėmimas. „Atliekant endoskopinius skrandžio ir žarnyno tyrimus, galime diagnozuoti gastroezofaginį refliuksą bei jo komplikacijas — stemplės pažeidimus, polipus, opaligę ar gastritą. Kolonoskopijos metu galime nustatyti žarnos uždegimą bei paimti biopsiją jo kilmei nustatyti, diagnozuoti polipus, divertikuliozę ar kitą patologiją. Endoskopiniai tyrimai gali būti ne tik diagnostiniai, bet ir gydomieji — galime stabdyti kraujavimą, šalinti polipus“,— akcentavo A.Grikšienė, kuri pastebėjo, jog paskutiniu metu virškinimo trakto piktybinių susirgimų padaugėjo ir jie nustatomi vis jaunesnio amžiaus pacientams. Pandemijos metu daugelis blogai besijaučiančių pacientų vengė lankytis gydymo įstaigose dėl baimės susirgti COVID-19 liga, todėl dažnai tokie susirgimai nustatomi jau pažengusios stadijos.
Gydytoja gastroenterologė pabrėžė, jog, siekiant išvengti gastroenterologinių ligų, yra labai svarbus sveikas gyvenimo būdas ir mityba. „Daugelis gastroenterologinių ligų vadinamos civilizacijos ligomis, nes atsirando pasikeitus mūsų gyvenimo ritmui. Reikėtų stengtis išlaikyti reguliarų maitinimosi ir poilsio ritmą, atsisakyti žalingų įpročių ir, be abejo, nepamiršti pasitikrinti pas gydytoją gastroenterologą, jei atsirado grėsmingi simptomai ar tiesiog vargina virškinimo sutrikimai, trikdantys gyvenimo kokybę“,— apie prevenciją pasakojo specialistė.