Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius: padedame itin sunkiems ligoniams
Regioninės Telšių ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje dirba žmonės, kurie turi padėti itin sunkiems ligoniams. Būti šio skyriaus komandos dalimi ypač nelengva. Tai skyrius, kuriame guli ypač sunkiai sergantys, savimi nebepajėgiantys pasirūpinti žmonės. Kviečiame iš arti susipažinti su šio skyriaus veikla ir čia dirbančiais specialistais.
Vyriausiajai pacientei 104 metai
Regioninės Telšių ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui vadovaujanti Jovita Vilkauskaitė sako, kad nuo pat skyriaus įkūrimo pradžios jau septintus metus dirba kartu su vyr. slaugytoja Inga Gumuliauskiene. Iki tol ilgą laiką abi specialistės darbavosi Priėmimo skyriuje. Septintus metus skyriuje ir gydytojas Andrius Šilinskas. Be šio darbo A. Šilinskas taip pat yra šeimos gydytojas Telšių Pirminės asmens sveikatos priežiūros centre. Iš viso skyriuje šiuo metu dirba devynios slaugytojos ir trylika slaugytojų padėjėjų. Kiekvieną dieną dirba dvi slaugytojos ir trys padėjėjos, kiekvieną naktį – dvi slaugytojos ir dvi padėjėjos. Skyriuje taip pat dirba ir socialinė darbuotoja, padedanti spręsti įvairiausias socialinio pobūdžio pacientų problemas.
Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje iš viso yra 26-ios vietos. Beveik nuolat visos jos būna užpildytos. Keturios vietos skirtos paliatyviai slaugai. Pastaruoju atveju dominuoja onkologinėmis ligomis sergantys pacientai. Skyriuje guli žmonės su įvairiomis sunkiomis diagnozėmis. Tie, kuriems būtina nuolatinė gydytojų priežiūra ir tokia slauga, kokią namų sąlygomis sudėtinga arba neįmanoma atlikti. Tai sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantys gyventojai, patyrę insultą, patyrę sudėtingus kaulų lūžius ar po operacijos, kuomet iki kol pasveiks žmonėms tenka išgulėti po keletą mėnesių. Vyriausia šiuo metu skyriuje esanti pacientė itin garbingo 104 metų amžiaus. Jauniausiajam neseniai sukako 60 m. Bet yra buvę ir jaunesnių pacientų. Šiame skyriuje pacientų amžiaus diapazonas svyruoja nuo 37-erių iki 104-erių metų.
„Savaip prisirišam“
Tai labai sunkus darbas. Reikia daug kantrybės ir tolerancijos vyresnio amžiaus ligos kankinamiems žmonėms. Moterys dirba dideliais krūviais, pastebi J. Vilkauskaitė. Anot jos, didelė dalis pacientų patys nebepajėgia vaikščioti, o jei ir pajėgia, turi demencijos problemą, juos reikia prižiūrėti. Reikia ir vartyti lovoje, maudyti, kitaip pagelbėti. Daugumą gulinčiųjų reikia ir pamaitinti. Yra ir tokių žmonių, kurių gyvenimas šiose palatose neišvengiamai užges. Tai sunku, pastebi A. Šilinskas. Bet kol žmogus yra, stengiesi jam padėti, palengvinti tas dienas, sako gydytojai.
Paklausti, iš kur semiasi moralinių jėgų darbui, kai nuolat tenka dirbti su sunkias, kartais neišgydomas diagnozes turinčiais sergančiaisiais, medikai pastebi, kad pati mediko profesija tokia, jog tiesiog iš anksto turi susitaikyti su mintimi, kad turėsi padėti žmonėms, kuriems bėda, kurie serga. Ir bet kurio mediko profesinėje praktikoje neišvengiamai pasitaikys, kad bus ir taip, jog tam žmogui jau nedaug begalėsi pagelbėti.
„Susidraugaujam su pacientais. Savaip prisirišame prie jų“, – pasakoja I. Gumuliauskienė. Nes kaip kitaip, kai žmogus guli mėnesių mėnesiais. Juk kalbiesi, bendrauji, pastebi čia dirbantys specialistai. Komanda pastebi, kad būna labai šviesių, įdomių pacientų. Ir išties, juk kiekvienas žmogus tai visas gyvenimas, likimai, istorijos. Kartais išpasakojamos ligonius prižiūrinčioms slaugytojoms, jų padėjėjoms, gydytojams.
Patyręs kolektyvas
Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gulinčiuosius lanko ir jų artimieji. Žinoma, ne visus vienodai. Bet ir ateinančius lankytojus kartais reikia paguosti, paremti. „Kartais lyg psichologai turime būti. Juk būna, kad žmogus, tegu ir vyresnio amžiaus, atrodo, stiprus dar ir staiga viskas sugriūna“, – pripažįsta J. Vilkauskaitė. Jai antrina ir A. Šilinskas, pastebėdamas, „kad ir vyresni žmonės kartais būna sveiki, savarankiški. Bet ištiko insultas ir jau reikalinga priežiūra, o artimiesiems tai nauja ir netikėta. Jiems taip pat reikia su tuo susitaikyti“. Žinoma, džiugiausia, kuomet sveikstantys pacientai išleidžiami į Reabilitacijos skyrių. Tiesa, anot J. Vilkauskaitės, būna, jog kai kurie į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių sugrįžta pakartotinai.
Paklausta, kaip pasirinko mediko profesiją J. Vilkauskaitė prisimena, kad mokytis medicinos įstojo iš trečio karto. „Matyt labai jau noras buvo tai studijuoti“, – šypteli gydytoja. A. Šilinskas sako, tarsi ir negalįs paaiškinti, kodėl tapo mediku. „Savaime matyt taip išėjo. Mokykloje gerai sekėsi, tada pradėjau studijuoti mediciną, baigus mokslus teko Varniuose dirbti. Po to atsidarė šis skyrius Telšiuose, direktorė pakvietė ir štai aš čia“, – pasakoja A. Šilinskas. I. Gumuliauskienė sako norėjusi būti biologijos mokytoja. „Bet gyvenimas taip susiklostė, kad sėdžiu ten, kur sėdžiu, ir nesigailiu. Galvoju, kad išmanau savo darbą“, – pasakoja J. Vilkauskaitė ir I. Gumuliauskienė iki atidarant Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių kartu dirbusios ir anksčiau. „Kai perėjau čia, prisiviliojau ir vyr. slaugytoją“, – šypsosi J. Vilkauskaitė. Apskritai, per visą gyvavimo laiką šiame skyriuje palyginti nedaug tesikeitė personalas. „Geras draugiškas kolektyvas, tarpusavio supratimas labai padeda. Svarbu, kai gali pasitikėti vienas kitu, atsiremti į kolegą“, – akcentuoja A. Šilinskas.
Įrangos ir priemonių pakanka
Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius aprūpintas reikalinga įranga, būtinomis priemonėmis. „Žinoma, gyvenimas gerėja ir kartais norisi, kad kai kurie procesai vyktų greičiau, bet viską, kas būtina mūsų darbe, turime“, – teigia A. Šilinskas. J. Vilkauskaitė pritaria, kad skyriuje yra kvėpavimo aparatai, deguonis, keltuvai sunkesniems pacientams, antipraguliniai čiužiniai, vartymo, maudymo priemonės, dvi mobiliosios vonios. Kiekvienas pacientas kasdien prausiamas, ne rečiau kaip kartą per savaitę numaudomas.
Higienos svarbą pabrėžia ir I. Gumuliauskienė. „Juk žmonės guli. Prakaituoja, šlapinasi, reikia keisti sauskelnes. Turime įvairių gelių, priemonių, leidžiančių keisti paciento padėtį lovoje“, – pastebi specialistė. Suprantama, esant reikalui, pacientai perkeliami į aktyvaus gydymo skyrių. „Bet jei matom, kad patys susitvarkysim, to nedarome“, – sako J. Vilkauskaitė. „Aišku, būna, pavyzdžiui, kad pacientui ar jo artimiesiems nepatinka ligoninėje naudojamos sauskelnės. Tarkim, ne tos firmos. Tuomet sauskelnes tenka pirkti pacientų artimiesiems. Ligoninė negali vykdyti tokių pageidavimų. Bet šiaip viską, kas būtina, turime“, – pabrėžia A. Šilinskas.
O skyriaus sienia puošia ir darbą praskaidrina J. Vilkauskaitės tapyti ant sienų sukabinti paveikslai. Gamtos motyvai gydytojos darbuose puošia skyriaus koridorių, teminis piešinys virtuvės patalpoje. Ne per ryškūs, gerai suderinti atspalviai. Nes medicinos darbe nuolat svarbus kiekvienas potėpis ir kiekvienas atspalvis.
Atnaujinimo data: 2024-09-30
Taip pat skaitykite:
Džiaugiamės ir didžiuojamės mūsų komandos nariais!
Regioninės Telšių ligoninės kardiologės: kasdien nuoširdžiai rūpinasi mūsų sveikata
Sveikiname Jus su Šv. Velykomis!
SVARBI INFORMACIJA PACIENTAMS ATVYKSTANTIEMS Į KONSULTACIJAS REGIONINĖJE TELŠIŲ LIGONINĖJE