Artėjant šaltajam sezonui reiktų nepamiršti pasiskiepyti
Prasidėjęs ruduo neišvengiamai žada artėjantį šaltąjį metų sezoną, o su juo – įprastai tokiu metu padidėjantį žmonių sergamumą peršalimo ir kitokiomis sezoninėmis ligomis. Niekur neišnyko ir nuolat mutuojantis COVID-19 ligos sukėlėjas. Artėjančiam šaltajam sezonui, primename ką, norint išvengti sunkių susirgimų, derėtų žinoti gyventojams.
Tikisi gyventojų sąmoningumo
Nors prasidėjęs ruduo kol kas šiltas ir orai dar primena vasarą, šiemet jau nuo rugpjūčio visoje Lietuvoje fiksuojama daug daugiau COVID-19 ligos atvejų, nei tuo pačiu metu pernai. Ne išimtis, deja, ir Telšiai. Ligos paplitimas pastebimas visuose amžiaus tarpsniuose, tačiau ypač išsiskiria vaikų bei vyresniojo amžiaus žmonių grupės. Regioninės Telšių ligoninės infekcijų kontrolės specialistė Asta Matulevičienė „Kalvotajai Žemaitijai“ pasakojo, kad reaguojant į tai ligoninėje jau dabar yra sustiprinta infekcijų kontrolė. Bent vieną ūminių kvėpavimo takų infekcijos požymį turintys stacionarizuoti pacientai tiriami greitaisiais COVID-19 ligos nustatymo testais, esant reikalui darbuotojai įpareigojami dėvėti nosį ir burną dengiančias medicinines kaukes.
Pagal dabartinę epidemiologinę situaciją pacientų lankymas ligoninės skyriuose nėra ribojamas, išskyrus tuos atvejus, kuomet pacientai hospitalizuoti dėl COVID-19 ligos arba dėl kitos priežasties yra paguldyti į izoliacines palatas. Tačiau lankytojai privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias asmens apsaugos priemones, laikytis rankų higienos ir kitų nustatytų taisyklių, kad būtų galima išvengti oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų.
A. Matulevičienė akcentuoja, kad tikimasi žmonių sąmoningumo saugant save ir kitus. Itin atkreiptinas dėmesys, kad nereikėtų vykti lankyti sergančių artimųjų tiems žmonėms, kurie patys jaučia turį užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, kamuoja kosulys, sloga, juntamas pasunkėjęs kvėpavimas). Mat ir Telšiuose pastaruoju metu jau buvo keli atvejai, kuomet neatsargus artimųjų elgesys, kada žmonės, patys turėdami užkrečiamųjų ligų požymių vis tiek vyko į ligoninę lankyti sergančiųjų, pablogino pastarųjų būklę, prailgino stacionarizacijos laiką. Dažnas vykstančiųjų lankyti argumentas tokiais atvejais, kad norėjo atvežti kokius nors daiktus. Tačiau A. Matulevičienė pabrėžia, kad esant poreikiui, pacientams artimųjų tvarkingai supakuoti daiktai visada bus perduoti ligoninėje gulintiems sergantiesiems.
Ragina skiepytis
COVID-19 ne vienintelė oro lašeliniu būdu plintanti virusinė liga. Artėjant šaltajam sezonui kaip ir kasmet prognozuojama, kad daugės sergančiųjų gripu. A. Matulevičienė sakė, jog spėjama, kad sergamumas CVID-19, gripu bei kitomis ūmių kvėpavimo takų infekcijos sukeltomis ligomis šiemet nebus mažesnis nei pastaruosius du metus, todėl jau dabar rizikos grupėms priklausantys žmonės (vyresnio amžiaus, turintys lėtinių ligų, dirbantys medicinos įstaigose) raginami pasiskiepyti vakcinomis nuo gripo bei COVID-19 ir taip sumažinti galimą sunkių pasekmių riziką sau bei artimiesiems. Dėl skiepijimosi reiktų kreiptis į savo šeimos gydytojus.
Medikai taip pat ragina gyventojus nepamiršti skiepytis nuo erkinio encefalito. Pastarasis skiepas, kol suveikia, užtrunka. Tačiau mūsų rajonas patenka tarp daugiausiai erkių platinamomis ligomis užsikrėtusiųjų žmonių Lietuvoje, sako A. Matulevičienė. Ir primena, kad erkę aptikti labai sunku. Dažnai žmonės nė nepastebi, kad buvo įsisiurbusi erkė. Gali ją į namus parsinešti ir augintiniai. Erkės platina dvi ligas. Nuo vienos jų – Laimo ligos – skiepų nėra. Matomiausias Laimo ligos simptomas, aplink užkrėstą vietą didėjantis išbėrimas. Laiku pastebėjus ir identifikavus, kad žmogus užsikrėtė Laimo liga, antibiotikų pagalba galima išvengti sunkių tokio užsikrėtimo padarinių. Deja, anot A. Matulevičienės, dažnai būna, kad gyventojai laiku to nepastebi, kreipiasi nerasdami priežasties, kodėl ima blogėti savijauta, bet tada žmogui pagelbėti jau daug sunkiau.
Specialistė pabrėžia, jog ligoninės Priėmimo skyriuje medikų personalas visada suteiks pirmąją pagalbą, ištrauks erkę, bet erkės ligoninėje netiriamos, o besikreipiantys dėl erkių žmonės vakcina neskiepijami. Dėl skiepijimosi nuo erkinio encefalito reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Turintys privalomąjį sveikatos draudimą 50-55 metų amžiaus gyventojai nuo rugsėjo 1 dienos vakcina nuo erkinio encefalito skiepijami nemokamai. Kiti gali tai padaryti savo lėšomis.
Daugėja besikreipiančių dėl apkandžiojimo
Tiesa, atskirais atvejais skiepijama ir ligoninės Priėmimo skyriuje. Taip būna, kuomet į jį kreipiasi gyvūnų apkandžioti ar durtinių žaizdų turintys pacientai. Priėmimo skyriuje skiepijama nuo pasiutligės, kuria galima susirgti žmogų apkandžiojus gyvūnui bei stabligės. Pastarąja liga galima užsikrėsti patyrus atvirą žaizdą, ypač jei į ją patenka nešvarumai. „Kuo gilesnė ir nešvaresnė žaizda, tuo didesnė rizika susirgti stablige“, – sako A. Matulevičienė.
Įtariamos pasiutligės atveju vykdoma pokontaktinė ligos profilaktika (penkios vakcinos dozės). Beje, A. Matulevičienė pastebi, kad pastaruoju metu besikreipiančių dėl gyvūnų apkandžiojimų labai daugėja. Itin dažnai kreipiamasi dėl augintinių apkandžiotų vaikų, sako Regioninės Telšių ligoninės infekcijų kontrolės specialistė.
Svarbu laiku užkirsti kelią infekcijos plitimui
A.Matulevičienė pastebi, kad sveikatos apsaugos sistema nuolat susiduria su naujais iššūkiais. Vienas naujausių – Beždžionių raupai, kurių židinys atsirado Afrikos kontinente, tačiau jau fiksuotas ir įvežtinis atvejis Europoje, Švedijoje. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija jau turi parengusi rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl šios ligos atpažinimo ir atvejų valdymo. Beždžionių raupai – infekcinė liga, kuria galima užsikrėsti per artimą ar tiesioginį kontaktą su sergančiu. Užsikrečiama per kūno skysčius (pūlius ar kraują) nuo odos pažeidimų ar šašų. Taip pat oro lašeliniu būdu. Simptomai pasireiškia per 3-21 dienos laikotarpį nuo užsikrėtimo. Bendrieji simptomai – karščiavimas, limfmazgių patinimas, nugaros, raumenų skausmas. Specifiniai simptomai: odos bėrimas, gleivinės opos, bėrimas, per 3 dienas plintantis nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Pajutus tokius požymius reiktų nedelsiant izoliuotis nuo aplinkinių ir dėl ligos nustatymo kreiptis į vieną iš kiekviename šalies didmiestyje esančių ligoninių, turinčių infekcinių ligų stacionarus.
Numoti ranka į šią grėsmę nederėtų, pastebi A. Matulevičienė. Mat ir telšiškiai neretai lankosi Švedijoje, kur jau fiksuotas Beždžionių raupų atvejis, kitose šalyse. Tad tikimybė atsivežti užsikrėtimą visada egzistuoja, o laiku neatpažinus užsikrėtimo ir leidus susidaryti ligos židiniui, suvaldyti infekciją ir užkirsti kelią tolesniam jos plitimui būna sunkiau.
Neramina ir didėjantis tėvų, atsainiai žiūrinčių į savo vaikų skiepijimą skaičius. Tokios jau beveik nunykusios ligos kaip tymai, tuberkuliozė, hepatitas B, nuo kurių skiepijama dar kūdikystėje, dėl dalyje visuomenės plintančių klaidingų įsitikinimų apie neva skiepų daromą žalą, pamažu vėl sugrįžta. Žmonėms derėtų pasitikėti medicina, o ne pseudomoksliniais mitais, pastaruoju metu itin plintančiais per socialinius tinklus.
Atnaujinimo data: 2024-09-19
Taip pat skaitykite:
Džiaugiamės ir didžiuojamės mūsų komandos nariais!
Regioninės Telšių ligoninės kardiologės: kasdien nuoširdžiai rūpinasi mūsų sveikata
Sveikiname Jus su Šv. Velykomis!
SVARBI INFORMACIJA PACIENTAMS ATVYKSTANTIEMS Į KONSULTACIJAS REGIONINĖJE TELŠIŲ LIGONINĖJE